„Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje” (Antuanas de Sent Egziuperi).

Vanduo yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriam yra skiriamas nuolatinis dėmesys. Žmonės jį nuolat vartoja iš tokių šaltinių kaip čiaupas, buteliukai, vandens aparatai bei kt. Šiame straipsnyje aptarsime vandens svarbą žmogaus organizmui.

Priežastys, kurios parodo vandens svarbą

Dauguma pamiršta gerti vandenį, kadangi geria kitus gaiviuosius, alkoholinius gėrimus, kokteilius, kavą arba arbatą. Iš tiesų, tai yra netinkamas požiūris, kadangi visai pamirštama apie geriamojo vandens svarbą, o vanduo turi labai daug privalumų tokių kaip:

1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo funkcijų palaikymui;
2. Jis gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms;
3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, kurie yra būtini pasisavinimo gerinimui. Šiuo proceso metu baltymai yra skaidomi į aminorūgštis; riebalai į riebiąsias rūgštis; krakmolas į paprastuosius cukrus;
4. Jis suteikia ląstelių membranos jungtį;
5. Padeda žmogaus virškinimo sistemai skandžiai atlikinėti visus procesus;
6. Atlieka termoreguliacijos funkciją, kuri padeda organizmui atvesti esant poreikiui;
7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
8. Skatina sklandžią smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veiklą.

Vandens stokos padariniai

Vandens svarba

Jeigu žmogaus organizmas gauna nepakankamą vandens kiekį, tai gali privesti prie dehidratacijos, o to pasėkoje sukelti įvairias ligas. Taip pat vandens trūkumo metu, organizmas pasisavina vandenį iš kraujo bei organų, tad sulėtėja kraujotaka, organai nėra aprūpinti pakankamo deguonies kiekiu.

Ne mažiau svarbus aspektas yra raumenų silpnėjimas, nuovargis ir mieguistumas, žemas kraujospūdis, širdies ritmo pakitimai, šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai, galvos skausmai, akių sausumas, sausa burnos gleivinė.

Taip pat gebėjimo susikoncentruoti praradimas, šaltos rankos ir pėdos, naktiniai mėšlungiai, virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas. Tokie padariniai gali privesti prie labai rimtų pasekmių bei ligų.

Dienos norma

Vandens dienos norma priklauso nuo žmogaus amžiaus, klimato sąlygų, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Preliminarus kiekis, kuris turėtų būti išgertas žmogaus, apskaičiuojamas pagal formulę susijusia su energetine verte bei kūno svoriu.

Visų pirmą, vienam kilogramui reikia išgerti apie 30 ml vandens, taigi jeigu Jūs sveriate 60 kg, tokiu atveju per dieną reikia išgerti 1800 ml vandens. Visų antrą, taip pat reikia atsižvelgti į suvartojamą maisto vertę per dieną. Jeigu ji siekia 2500 kilo kalorijų, tokiu atveju vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio per dieną.

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus organizmas nekaupia vandens atsargų ateičiai, yra būtina nuolat gerti pakankamą kiekį vandens. Dažniausiai per dieną, žmogus su maistu suvartoja apie 1 l skysčių. Tai reiškia, kad prie to reikėtų išgerti apie 1,5 l vandens.

Taip pat jeigu žmogus aktyviai sportuoja, tuomet prie vandens dienos normos reikėtų pridėti apie 3-4 stiklines vandens. Ne mažiau svarbu yra išgerti papildomą porciją vandens esant sausam bei karštam orui. Tai padės organizmui palaikyti tinkamą temperatūrą bei užtikrinti sklandų visų procesų eigą.

Apibendrinimas
Šiame straipsnyje aptarėme kodėl gi yra svarbu gerti pakankamą kiekį vandens. Taigi, kuo daugiau jo išgeriame, tuo mūsų kūnas tampa vis sveikesniu, energingesniu bei žvalesniu. Tad gerkite apie 2,5 l vandens kasdien ir galėsite užtikrinti savo organizmo sveikatą.

Daugiau apie vandens valymą rasite čia: ltaqua.lt